Aukštosioms technologijoms siekiant piką vis daugiau įmonių žaibiškais greičiais pasiekia milžiniškus pelnus ir pritraukia šimtus savo srities profesionalų. Nesustabdomas naujų technologijų ir jų rinkų atsiradimas ir didėjantis vartotojiškumas sukuria terpę startuoti naujoms pelno siekiančios organizacijoms, kurios greitai perpranta paklausos tendencijas.
Tarp verslo gigantų šiais laikais vis dažniau pastebimos ir jaunos, daug patirties ar net pasitikėjimo neturinčios įmonės, tačiau savo finansiniais rodikliais ir investicine grąža prilygstančios pasaulinio lygio korporacijoms, o žiniasklaidoje ir verslo apžvalgose vis dažniau girdimas žodis startuolis (angl. „startup“). Tad kas gi yra tie startuoliai ir kuo jie pasižymi?
Kokios įmonės yra laikomos startuoliais
Tikslų apibrėžimą, kokios įmonės laikomos startuoliais, nustatyti sudėtinga – dažnai ekspertai ginčijasi dėl tokioms įmonėms būdingų finansinių bruožų, sektorių, kuriuose įmonės vykdo ar turėtų vykdyti savo veiklą ar kokio „amžiaus“ turėtų būti startuolis. Tačiau pagrindiniai startuolių bruožai išskiriami šie:
- Startuoliai veikia IT, finansinių technologijų, biotechnologijų ar kitų aukštųjų technologijų sferoje;
- Įmonės veikla netrunka ilgiau nei penkerius metus;
- Startuoliai pasižymimi labai dideliu augimo potencialu, jie sparčiai plečiasi ir greitai pritraukia naujus darbuotojus, galėdami pasiūlyti jiems aukštesnį nei vidutinis rinkos atlyginimas;
- Greitai iškilę įmonės pasižymi didžiule rizika bei nuostolinga veikla pirmuosius savo gyvavimo metus;
- Įmonės nelistinguojamos akcijų biržose;
Prieš gerą dešimtmetį Baltijos šalyse startuolio sąvoka buvo daug kam nežinoma ar retai girdima, tačiau šiomis dienomis Baltijos šalių vardus galime girdėti tarp lyderiaujančių pasaulio startuolių, o Lietuva ir Estija apskritai įvardijamos kaip šalys, sukuriančios geriausią terpę startuolių pradėjimui.
Startuoliai Lietuvoje
Remiantis Dealroom.co 2023 metais pateiktoje ataskaitoje Lietuva įvardijama kaip sparčiausiai augančių startuolių pradžios taškas, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Per paskutinius penkerius metus (nuo 2018m. iki 2023m.) Lietuvos startuolių sektorius išsiplėtė 7,1 karto – tai didžiausias rodiklis tarp visų Baltijos šalių, leidžiantis Lietuvai užimti reikšmingą poziciją ir Vidurio bei Rytų Europos regionų startuolių kontekste.
2023 metų pabaigoje Lietuvoje veikė kiek daugiau nei 950 startuolių. Per visus 2023 metus Lietuvoje veikiantys startuoliai į Valstybės biudžetą sumokėjo 376,2 mln. eurų mokesčių, tai yra 23 proc. daugiau nei 2022 metais.
Sumokėtų mokesčių rekordininkė – kompiuterinių žaidimų bendrovė „Wargaming“ Lietuvos biudžetą papildė 27,4 mln. eurų mokesčių, po jos seka „vienaragių“ statusus turinčios elektroninės komercijos bendrovė „Vinted“ su 23,5 mln. eurų mokesčių ir skaitmeninio saugumo bendrovė „Nord Security“ su 21,3 mln. eurų mokesčių.
Veikiančiuose startuoliuose Lietuvoje praėjusiais metais dirbo 18,1 tūkst. darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas siekė 3,8 tūkst. eurų – tai yra beveik tris kartus daugiau nei vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje.
Lietuva gali pasigirti ir „vienaragiais“. „Vienaragiai“ – tai startuolių rūšis, kuri apibrėžia startuolių įmones, turinčias didesnę nei 1 mlrd. JAV dolerių vertę. 2023 metų pabaigoje Lietuvoje sėkmingai veikė du „vienaragiai“ – tai elektroninės komercijos bendrovė „Vinted“ ir skaitmeninio saugumo bendrovė „Nord Security“. Rizikos kapitalo bendrovės „Atomico“ duomenimis, Lietuva užima tryliktą vietą pagal vienaragių skaičių Europoje – vienam gyventojui tenka 0,7 „vienaragio”.
Startuoliai Estijoje
Pagal startuolių skaičių šalyje, tenkantį vienam gyventojui, Estija yra lyderė ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. 2023-aisiais Estija užėmė pirmą vietą pasaulyje pagal startuolių skaičių, tekantį vienam gyventojui – 1090 startuolių tenka 1 milijonui gyventojų. Šalis beveik nenusileidžia savo pažanga startuolių lopšiu laikomam Izraeliui, o bendrame kontekste Estijos rezultatai gerokai aukštesni nei bendri Europos žemyno rodikliai. Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje visiems puikiai žinomos bendrovės kaip „Bolt“, „Skype“ ar „Wise“ taip pat yra kilę iš Estijos.
2023 metais Estijoje veikė daugiau nei 1400 startuolių, kurių vertė siekė 36,3 mlrd. eurų. Estija taip pat gali pasigirti ir įspūdingu „vienaragių“ skaičiumi – čia veiklą vykdo net dešimt įmonių, kurios pripažintos „vienaragiais“ – tai „Skype“, „Playtech“, „Wise“, „Bolt“, „Pipedrive“, „Zego“, „ID.me“, „Gelato.com“, „Veriff“ ir „Glia“.
Remiantis duomenimis, Estijoje veikiantys startuoliai per 2023 metų pirmus devynis mėnesius sugeneravo 1,69 mlrd. eurų pajamų, kas yra 11 procentų daugiau nei per tą patį laikotarpį 2022–aisiais, o Estijos startuolių įmonėse 2023 metų pabaigoje dirbo beveik 10 tūkst. darbuotojų.
Analizuojama, jog yra keletas veiksnių, nulėmusių tokią sėkmingą Estijos startuolių plėtrą. Visų pirma, pažangi Estijos skaitmeninė infrastruktūra ir visoje šalyje plačiai paplitusi interneto prieiga buvo stiprūs katalizatoriai startuoliams pradėti klestėti. Prie startuolių gerovės taip pat prisidėjo ir vietos valdžia bei verslui palanki politika, taikiusi mokesčių lengvatas pradedantiesiems, o šalies švietimo sistema skatino inovacijų ir verslumo kultūrą.
Startuoliai Latvijoje
Staigus Estijos ir Lietuvos šuolis į Europos šalių startuolių lyderių pozicijas Latviją paliko užnugaryje. Lėtas Latvijos startuolių augimas dažnai gretinamas su maža valstybės parama šiam sektoriui. Kuomet Estijos ir Lietuvos valdžios atstovai stipriai remia startuolių sektorių (jam dažnai yra taikomos lengvatos) ir stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas jo plėtrai, Latvijos startuolių atstovai teigia, jog jų šalyje nėra sudaromos tinkamos sąlygos vystyti tokio tipo verslus. Galima teigti, jog Latvijos startuolių ekosistema vis dar bręsta, palanki terpė tokiems verslams dar tik kuriama, todėl ateityje ir Latvijoje neatmetama galimybė tikėtis spartaus šio sektoriaus augimo.
Nepaisant Latvijos sąstingio startuolių sektoriuje, šalyje vis tiek veikia daugiau nei 500 startuolių, kurie 2023 metais sugeneravo 761,6 mln. eurų pajamų. Pagrindinės įmonių veiklos sritys – finansinės technologijos, mobiliosios aplikacijos bei medicinos technologijos.
Latvija, kaip ir Lietuva bei Estija, taip pat gali pasidžiaugti turinti „vienaragį“. 2021-aisiais „vienaragio“ statusą Latvijoje įgijo individualias spausdinimo, siuvinėjimo ir reklamos paslaugas teikianti įmonė „Printful“. „Laukiančiųjų“ eilėje šiam statusui įgyti Latvijoje taip pat stovi dar dvi įmonės – tai verslo sprendimus siūlanti „Lokalise“ bei pirmojo Latvijos „vienaragio“ pėdomis sekanti „Printify“.
