„Rail Baltica“ – tai Europos Sąjungos geležinkelių transporto plėtros projektas, jungiantis Lenkiją, Baltijos šalis, o galiausiai sieksiantis ir pačią Suomiją. Nuo nepriklausomybės atkūrimo susisiekimas tarp Baltijos šalių buvo nepaliaujamai gerinamas, tiesiami nauji ar platinami jau esami sausumos keliai.
Geležinkelių infrastruktūra visose trijose valstybėse iki šiol nėra gerai išvystyta, todėl net pagalvoti apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos integraciją į Europos Sąjungos šalių geležinkelio tinklą buvo beveik neįmanoma. Siekiant sujungti Baltijos šalis su Europa, dar 2004 Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė sprendimą dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo ir paskelbė jį vienu iš prioritetinių visos Europos Sąjungos projektų.
„Rail Baltica“ projekto nauda Baltijos šalims
„Rail Baltica“ projekto ekonominė ir socialinė nauda matuojama keliolika milijardų eurų, o audito kompanijos „Ernst and Young“ atliktais skaičiavimais, kiekvienas iš valstybių biudžeto projektui išleistas euras atneš šešių eurų naudą. Bendra viso projekto Baltijos šalyse vertė siekia 5,8 milijardo eurų, o iki 85 procentų visos sumos padengs Europos Sąjunga.
Tačiau didžiausią naudą projektas Baltijos šalims suteiks ne piniginiu atžvilgiu – projekto dėka kuriamos naujos darbo vietos, atidaromas naujas ekonomikos koridorius, didinamos krovinių ir keleivių pervežimo plėtros galimybės, sukuriamos galimybės šalių saugumo didinimui, o tvarus projekto įgyvendinimas sumažins taršos poveikį aplinkai.
„Rail Baltica“ projekto dėka bus sukurta beveik 36 000 naujų darbo vietų įvairiuose ekonominiuose sektoriuose bei skirtinguose šalių regionuose, o geležinkelių bėgių išsidėstymas visos šalies mastu leis į darbo rinką įtraukti kuo daugiau mažų miestelių ir rajonų gyventojų. Įvairaus profilio specialistų poreikis leis gyventojams plėsti turimas žinias dirbant su naujausiomis projekte naudojamomis technologijomis, o esami geležinkelių infrastruktūros specialistai įgaus daugiau laisvės keisti darbo vietas ar kryptis ir padidins paklausą geležinkelių darbo rinkoje.
Beveik devynių šimtų kilometrų „Rail Baltica“ bėgiai – tai ne tik infrastruktūrinis statinys – tai ir Baltijos šalių kelias į konkurencingumą, ekonominę integraciją ir durų atvėrimas naujoms rinkoms. Nepertraukiamas susisiekimas ir krovinių gabenimas paspartins verslo sandorius, skatins efektyvų bendradarbiavimą ir pritrauks naujus investicinius projektus.
„Rail Baltica“ geležinkelis dar labiau suaktyvina savo ekonominę galią būdamas Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalimi – šis transporto koridorius jungiasi ir su daugeliu kitų transporto koridorių, kurie suteikia galimybes pasiekti net ir kitus žemynus. Pilnai įgalinus geležinkelio veikimą susisiekimas gyventojams bus kelis kartus greitesnis, pigesnis ir patogesnis.
Didesnis Baltijos šalių saugumas
Dabartiniame geopolitiniame Baltijos šalių kontekste saugumo poreikis yra maksimalus, o visas tris valstybes jungiantys geležinkelio bėgiai – taip pat ir naujas kelias saugiai ir nepertraukiamai gabenti gynybos ir karinius išteklius. Iki šiol Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių infrastruktūra buvo mažai išplėtota, todėl karininis mobilumas čia – mažas, negali būti užtikrinti sklandūs pervežimai bėgiais. Užbaigus „Rail Baltica“ bus sudarytos galimybės Europos Sąjungos, NATO ir Baltijos valstybių kariniam mobilumui.
Žinomas faktas, jog geležinkelių transportas yra mažiausiai taršus ir draugiškiausias mūsų planetai, tad greta to „Rail Balitica“ projektui taip pat keliami aukščiausi tvarumo reikalavimai. Visa naujoji Baltijos šalių geležinkelio linija bus pilnai elektrifikuota – tai leis iki minimumo sumažinti CO2 emisiją.
Dėl elektros panaudojimo linijoje bus sumažinta ne tik oro tarša, bet ir triukšmas (įrengiamos garso sulaikymo sienos, kurios apsaugos prie geležinkelio įsikūrusias gyvenvietes). Projektuojant naująjį geležinkelį, be abejo, buvo atsižvelgta ir į įtaką ekosistemai – siekiant neriboti aplinkinių gyvūnų laisvės ir nesunaikinti migracijos kelių, bus įrengiamos specialios perėjos.
Naujos kelionių galimybės su „Rail Baltica“
„Rail Baltica“ bėgių ilgis Baltijos šalyse sieks 870 kilometrų:
- 392 km Lietuvoje
- 265 km Latvijoje
- 213 km Estijoje
Didžiausiose stotyse jungs šešis pagrindinius jų miestus. Tinklo bėgiai nutiesti per Vilnių, Kauną ir Panevėžį Lietuvoje, Rygą ir tarptautinį Rygos oro uostą Latvijoje bei Pernu ir Taliną Estijoje.
Traukinys taip pat nepraleis ir regioninių stočių, todėl vietiniams rajonų gyventojams susisiekimas su aplinkiniais rajonais ar didžiaisiais miestais bus daug lengvesnis ir greitesnis. Svarbu pabrėžti, jog keleiviai galės keliauti ne tik lengvai ir greitai, tačiau ir saugiai – skaičiuojama, jog kelionių traukiniais mirtingumo rodikliai yra daugiau nei trisdešimt kartų mažesni nei kelionių automobiliu, o taip pat beveik tris kartus mažesni nei kelionių autobusu.
Jau minėta visos linijos elektrifikacija leis bėgiais vykti greitiesiems keleiviniams traukiniams, kurių didžiausias išvystomas greitis sieks net 249 kilometrus per valandą. Keliavimas greituoju traukiniu leis kelionės tikslą pasiekti beveik dvigubai greičiau, nei su dabar keliaujančiais tarpmiestiniais traukiniais.
Planuojama, jog greitieji traukiniai tarp Baltijos šalių sostinių kursuos ne rečiau nei keturis kartus per dieną, taip pat bus ir naktiniai traukiniai. „Rail Baltica“ pradėjus veikti pilnu pajėgumu, kelionė iš Vilniaus į Rygą truks 1h54min – dvigubai greičiau nei automobiliu ar autobusu, o lyginant šio maršruto kelionę lėktuvu – trukmės skirtumas sumažėja iki keturių minučių, tačiau kelionės kaina lėktuvu – šiek tiek daugiau nei tris kartus didesnė!
„Rail Baltica“ prisidės ir prie tarptautinių kelionių planavimo patogumo – nuo Rygos centro iki tarptautinio Rygos oro uosto kelionė truks vos 8 minutes, o traukiniai kursuos ne rečiau nei kartą per pusę valandos.
Naujuose traukiniuose keleiviai galės rinktis skirtingas klases, todėl kelionės patogumas ir komfortabilumas, tikimasi, bus maksimalus. Maršrutų stotelės strategiškai planuojamos vietose, lengvai pasiekiamose kitų tipų žemės transportu. Prie stotelių bus įrengiamos mašinų stovėjimo aikštelės, parduotuvės, dviračių ir kitų mechaninių transporto priemonių laikymo saugyklos.
Simboliniu požiūriu – „Rail Baltica“ sugrąžina Baltijos valstybes į Europą, kadangi tokio pobūdžio geležinkelio vėžės, jungiančios visas tris šalis su likusia Europa, buvo naudojamos tik iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
